|
Čiudo ežeras, kurio krantai jungia Estiją ir Rusiją, įspūdingas ir savo dydžiu nusileidžia tik Ladogai, Onegai, Vänern ežerui Švedijoje ir Inari
ežerui, kuris tyvuliuoja Suomijoje. Būdamas ketvirtas pagal dydį, šis
ežeras kartu yra ir pirmasis Europoje pagal valstybių sienų, kurios
driekiasi ežero pakrantėmis, ilgį. Patys estai šį ežerą vadina Peipsi vardu. Estijai priklauso 44% ežero ploto, taigi Rusijai atitenka 56%. Ežeras susideda iš trijų dalių: pagrindinio Peipsi ežero, kuris užima 2 611 km², Pskovo ežero (708 km²) ir siauro bet gilaus Lämmijärv ežero (236 km²), kuris jungia du didžiuosius. Čiudo ežeras užima 3 555 km² plotą, vidutinis gylis yra 7,1 metro, o giliausia vieta nusileidžia į 15,3 m gelmę.
|
Čiudo ežeras, kurio krantai jungia Estiją ir Rusiją, įspūdingas ir savo dydžiu nusileidžia tik Ladogai, Onegai, Vänern ežerui Švedijoje ir Inari ežerui, kuris tyvuliuoja Suomijoje. Būdamas ketvirtas pagal dydį, šis ežeras kartu yra ir pirmasis Europoje pagal valstybių sienų, kurios driekiasi ežero pakrantėmis, ilgį. Patys estai šį ežerą vadina Peipsi vardu. Estijai priklauso 44% ežero ploto, taigi Rusijai atitenka 56%. Ežeras susideda iš trijų dalių: pagrindinio Peipsi ežero, kuris užima 2 611 km², Pskovo ežero (708 km²) ir siauro bet gilaus Lämmijärv ežero (236 km²), kuris jungia du didžiuosius. Čiudo ežeras užima 3 555 km² plotą, vidutinis gylis yra 7,1 metro, o giliausia vieta nusileidžia į 15,3 m gelmę. Dėl tokio palyginus nedidelio gylio, ežerui esant „laisvam nuo ledų“, jo paviršių šiaušia didelės bangos. Ežere suskaičiuojama net 30 salų, kurių didžiausia – Kolpino - priklauso Rusijai. Vietinių gyventojų gyvenimo būdas, kaip ir jų gyvenvietės, labai įdomus. Kaimai išsidėstę palei pakrantes ir tęsiasi net kelis kilometrus. Įdomu ir tai, jog antroje pagal dydį Tartumaa saloje yra net trys estų kaimai. Ežerui užšalus, pagrindine susisiekimo priemone tampa sniego motociklai, todėl nieko nuostabaus, jog jų ten apstu. Ant Čiudo ežero ledo 1242 metais įvyko lemiamas mūšis tarp Novgorodo karių, kuriems vadovavo Aleksandras Nevskis, ir Teutonų ordino. Rusijoje šis mūšis vadinamas „Mūšiu ant ledo“. Teutonų ordinas buvo sutriuškintas, ir tai turėjo didelės įtakos tolimesnei Europos istorijai. Remiantis Rusijos metraštininkų kronikomis, po ilgų ir įnirtingų grumtynių, kuriose kovėsi vyras prieš vyra, Aleksandras Nevskis įsakė kairiojo ir dešiniojo sparnų lankininkams įsitraukti į mūšį. To Teutono ordino kariai nesitikėjo ir buvo priversti trauktis. Jų kariauna pakriko ir pradėjo bėgti per ežero ledą, kuris dėl jų sunkios ginkluotės pradėjo lūžinėti, ir didžioji dalis bėgančiųjų paskendo. Tik labai mažai daliai teutonų pavyko sėkmingai pabėgti. Istorikai pastebi, jog tai buvo labiausiai kryžiuočius triuškinantis smūgis iki 1410 metų. O šią datą lietuviai žino puikiai, juk tada kryžiuočių galybė buvo palaužta Žalgirio mūšyje.
|
| Pažvejoti ketvirtame pagal dydį Europos ežere visada didelis iššūkis.
Į Estijos ir Rusijos pasienyje esantį ežerą žvejybinę ekspediciją organizavo “SALMO” žūklės ekspertai. Latvijos žvejai šiame ežere praleidžia ne vieną savaitgalį, todėl gerai žino vietas, kur ir kada būriuojasi žuvys. Apie žūklę nuo ledo šiame ežere buvau girdėjęs ir iš Lietuvos meškeriotojų, todėl nusprendžiau nepraleisti progos ir prisijungti prie latvių komandos, juolab kad į šią ekspediciją buvo pakviesti ir svečiai maskviečiai iš Rusijoje leidžiamo žurnalo „Rybolov Elite“. |
|
Pernykštė žiema buvo vėlyva. Lietuvoje
sausio pradžioje poledinė žūklė buvo prasta, didieji ežerai vis dar
neužšalę – trūko stipresnio šaltuko. Taigi gerokai šiauriau esantis Čiudo
ežeras sugundė ne tik mane, bet meškerės brolį Gintautą Daunį. Apie
pačią kelionę daug nepasakosiu, iš Lietuvos su Gintautu vykome dviese
savo automobiliu, Rygoje prie mūsų prisijungė firmos “Salmo” atstovas Egilas, o Mehikoorma miestelyje prie pat Čiudo ežero kranto mūsų jau laukė kiti šios meškeriotojiškos ekspedicijos dalyviai. Laukimas jiems tikrai neprailgo, jie jau buvo spėję pažvejoti - patikrino kur, kas ir ant ko...
|
| |
|
|
|
Orai mūsų nesiruošė pradžiuginti, sinoptikai pranašavo artėjantį atšilimą. Todėl dar švintant suskubome ant ledo. Kadangi stovykla, kurioje gyvenome, buvo ties siauriausia ežero vieta, kuri jungia du didelius vandens plotus, o juose ledas dėl pakilusio vėjo ir bangų jau buvo sulaužytas, skubėjome į šalia esančią, dar sukaustytą ledo, maždaug 5-10 km² dydžio įlankėlę. Čia kibo neblogai, bet tokiam dideliam ežerui laimikiai buvo mažoki. Be to, siauriausioje ežero vietoje, pasak vietinių, susidariusi srovė įtakojo žuvų migraciją bei nulėmė žūklės rezultatus. Taigi beliko ruoštis kitai dienai ir tikėtis sėkmės.
Ryte jau nebeskubėjome – toje vietoje, kur žvejojome iš vakaro, ledo nebebuvo. Pasikeitusi vėjo kryptis sulaužė įlankoje buvusį ledą ir sustūmė sangrūdas pakrantės meldynuose. Žūklavietei buvo pasirinkta kita, ne ką mažesnė ežero įlanka, kurią nuo vėjo saugojo pakrantėje stūksantis miškas. Įlanką, kaip ir tikėjomės, radome dar sukaustytą ledo. Sąlygos žvejybai buvo ne pačios geriausios. Tolumoje, maždaug už kilometro, matėsi jau atviro vandens plotas. Didysis ežero plotas horizonte susiliejęs su dangumi – kito kranto nesimatė. Užlipęs į pasieniečių apžvalgos bokštą stebėjau kolegas, atsargiai judančius plonu ledu. Staiga pamačiau sujudimą - žvejai po ledu pastebėjo didoką vėgėlę, kuri, susirinkus būreliui smalsuolių, paspruko gelmėn. Vėgėlė visus nuteikė optimistiškai.
|
|
|
|
Kadangi čia ledas buvo skaidrus ir tik vietomis baltavo nedideli balto, neskaidraus ledo ploteliai, teko elgtis atsargiai – ešeriai, išgręžus eketes, pasislėpdavo, tačiau po kiek laiko vėl sugrįždavo. Toli ieškoti ešerių nereikėjo, geriausiai kibo šalia povandeninės augmenijos ar net jos viduryje mažame tuščiame plotelyje išgręžtose eketėse. Tik “pasikausčius” kantrybe ir mažiau judant ledu buvo galima suvilioti įvairaus dydžio ešerių, tarp kurių nemažai buvo 300 g ir daugiau svėrusių laimikių.
Ledas buvo ne tik skaidrus, bet ir plonas. Virš įšalusių vandenžolių buvo ypač pavojinga – ledas traškėjo po kojomis. Ties meldais sniegu padengtame plono ledo plotelyje įsijautęs į fotografiją maskvietis fotografas netikėtai įlūžo vos ne iki juosmens, bet be kolegų pagalbos vikriai iššoko atgal ant tvirto ledo ir susirūpinęs tikrino išgelbėtą fotoaparatą. Daugiau prie meldų niekas nesiartino. Kitą dieną ledo nebeliko ir besikeičiantis vėjas bei atšilęs oras šį kartą galutinai nutraukė mūsų žvejybinę kelionę.
|
|
| |
|
|
|
| Pirmuosius įspūdžius geriausiai iliustruoja pagautų laimikių nuotraukos. Noriu paminėti ir tą faktą, kad čia sugautas žuvis iš žvejų mėgėjų superka netoli ežero įsikūrusi estų žuvies perdirbimo įmonės supirktuvė. Nuvykome tenai ir mes, tiesiog norėjome tai pamatyti savo akimis. Čiudo ežero ešeriai buvo superkami po 7 Lt už kilogramą.
|
|
|
|
| « į viršų |
|
Autorius: Audrius Blinstrubas
|
|
|
|
| Laimikis |
|
|
| |
|
Prisijungę vartotojai |
|
Dabar naršo 14 svečiai(-ių) |
Registruot vartotoj: 800 |
|
